Kas vyksta psichoterapijos metu?

Darbas tarp kiekvieno kliento ir terapeuto yra skirtingas priklausomai nuo terapeuto asmenybės, naudojamos teorinės krypties, taip pat nuo kliento asmenybės ir atsinešamų sunkumų bei veikiančių pasąmoninių modelių. Tad kiekvienas terapinis santykis ir darbas yra unikalus, tačiau yra keletas bendrų principų, kurie turėtų galioti giluminės psichoterapijos kryptyse (t.y. analitinė psichologija pagal C.G. Jung, individualioji psichologija pagal A. Adler, psichoanalitinė bei psichodinaminė psichoterapija), kuriuos pateikiu žemiau.

Psichoterapija — tai visų pirma darbas su jausmais ir emocijomis.

Psichoterapeutai patarimų nedalina ir patirtis rodo, kad intelektualios įžvalgos ir racionalus problemos supratimas pokyčių neatneša, ir tai nėra tas pats kaip jausminės įžvalgos, kurios atliepia gilią vidinę tiesą ir veda prie tikrojo pokyčio.

Psichoterapijos metu tyrinėjame visas jūsų emocijas, įskaitant ir nemalonias, kurių mieliau nepatirtumėte bei kurias galbūt esate uždarę kažkur giliai. Dažnai taip elgiamės, kad save apsaugotume, nes nežinome kaip su tuo tvarkytis savo ir kitų labui. Tačiau atskirtis nuo savo jausmų ir yra viena pagrindinių visų psichologinių sunkumų priežasčių.

Terapeuto užduotis padėti jums įvardinti jausmus, kuriuos pradžioje gali būti sunku atpažinti ar net pripažinti jų egzistavimą savyje. Tik atskirdami, kas yra mūsų, ir integruodami visus savo aspektus, mes galima gyti.

Psichoterapija — tai grįžimas į ankstyvos vaikystės patirtis.

Siekiame atpažinti kaip dabartiniai sunkumai siejasi su patirtimi vaikystėje, bei kaip santykiai su jums artimiausiais žmonėmis (dažnai tai yra tėvai) įtakojo dabartinių santykių dinamiką.

Terapijoje nustatant mūsų elgesį įtakojančius modelius (dažnai pasąmoninius), atsiranda galimybė juos peržiūrėti ir nuspręsti, ar jie ir toliau turėtų galioti bei pradėti atpažinti kaip jie pasireiškia vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje, ir pamažu juos keisti. Peržiūrėjus gyvenimo istoriją ir ankstyvąsias patirtis, dabartiniai elgesio modeliai nors ir gali būti nebenaudingi ir apsunkinantys mūsų gyvenimą, tačiau dažnai yra pagrįsti ir visiškai suprantami iš vaiko raidos perspektyvos.

Santykyje su terapeutu tie modeliai atsikartos, to norime ar ne, tad tai suteikia galimybę juos keisti, išsilaisvinant iš savo patirties ir sukuriant pilnesnį gyvenimą čia ir dabar.

Psichoterapija — tai dėmesys tarpasmeniniams santykiais.

Savo kaip atskiros asmenybės suvokimas gali vystytis tik santykyje su kitu. Jei būtume visiškai vieni, psichologinių problemų tikriausiai neturėtume. Būtent sąveikaujant su kitais asmenimis iškyla probleminiai modeliai iš praeities, kurie trukdo mums patenkinti savo emocinius poreikius, dėl ko ir kyla sunkumai. Gera žinia ta, kad gimstame su visais reikalingais ištekliais ir tik per išmoktus modelius bei būdami atskirti nuo savo tikrosios savasties trukdome patys sau. Tad tą galime keisti, mokindamiesi ir augdami palaikančiame ir atspindinčiame psichoterapiniame santykyje.

Kitų žmonių terapijoje nepakeisime, tačiau pažindami save, savo elgesį, poreikius ir jausmus, jų raišką, pasikeisime patys ir savo pokyčiu keisime kylančias situacijas ir įtakosime kitus žmones.

Psichoterapija — tai ryšys su mūsų pasąmone.

Analitinėje psichologijoje terapeutas yra kaip vedlys per pasąmonę, o ne ekspertas, autoritetas ar gydytojas. Terapija turi būti vedama jūsų pasąmonės, kuri žino kelią link savo psichikos visybės. Tai reiškia, kad analitinėje psichoterapijoje nėra aiškios struktūros ir į problemą orientuoto sprendimo. Anaiptol, jūs esate kviečiami ateiti su spontaniškai kylančiomis mintimis, jausmais, dalintis patirtimis kurios yra vienu ar kitu momentu svarbios. Dažnai pradėjus terapiją, prieš tai iškilusios problemos sumažėja arba pranyksta, nes jos yra tik giliau esančių pasąmoninių procesų išraiška.

Taip pat sapnai, piešiniai gali padėti pažvelgti į objektyviau į jūsų gyvenime kylančias situacijas ir jūsų augimo kryptį bei tikslą, kadangi juose esantys vaizdiniai gali simboliškai parodyti, kur link veda jūsų pasąmonė, koks yra jūsų asmeninis kelias.

Analitinėje psichoterapijoje daug dėmesio skiriame šešėlinėms mūsų savybėms – tai ko savyje nepriimame, nenorime matyti ir esame atmetę, projektuojame į kitus ir matome juose. Tai gali būti neigiami, mums nepatinkantys ir erzinantys aspektai, bet šešėlyje lygiai taip gali slypėti ir mūsų auksas – tie mūsų aspektai, kurie yra tikroji mūsų dalis, tai ir mūsų kūrybinis potencialas ir tai, kas gali atnešti daug prasmės į mūsų gyvenimą.

Analitinės psichoterapijos kryptyje mes ne tik siekiame pašalinti sunkumus, tai yra simptomus, o ir transformuoti gelmines jų priežastis, kad atrastume didesnius vidinius išteklius ir galimybes – turėti išpildančius santykius, atskleisti savo kūrybiškumą ar kitus talentus, sukurti realistišką savęs matymą ir pasitikėjimą savimi, gebėti tvarkytis su įvairiausiomis emocijomis, turėti geresnius seksualinius santykius, suprasti save ir kitus, pereiti gyvenimo pokyčius ir iššūkius. Visa tai įmanoma per saugų, autentišką santykį tarp kliento ir terapeuto, kuriame vystome įvairius procesus, kaip savireflekcijos, savęs atradimo ir emocinio augimo.

Psichoterapija — tai apie terapinį santykį.

Ne teorinis psichoterapijos modelis ir ne technikos sukuria pokytį, o besivystantis ryšys tarp kliento ir terapeuto, kuris, jei veikia, yra gydantis ir gali būti abipusiai transformuojantis.

Mes linkę vengti nemalonių minčių ir emocijų, o taip pat ir situacijų, kurios tai iššaukia. Gyvenime dažnai negalime to atpažinti, tad koncentruojamės į situacinius aspektus, ieškome, kas yra teisūs ir kas ne, kaltiname save ar kitus, esame vedami savo pirmųjų impulsų – arba bėgti nuo situacijos, arba kovoti, arba kontroliuoti. Terapijos metu taip pat gali iškilti subtilūs ir iš pažiūros nereikšmingi dalykai kaip vėlavimas ar vengimas ateiti į terapiją ar gilintis į svarbius dalykus, kurie taip pat komunikuoja apie mumyse veikiančias gynybas. Skirtingai nuo kitų reikšmingų santykių, tik psichoterapinio santykio metu ir galima į tai koncentruotis, tyrinėti, peržiūrėti, atpažinti.

Visi nepajausti ar nepriimtini jausmai, nenaudingi elgesio modeliai, mūsų gynybos mechanizmai, baimės ir norai neišvengiamai atsikartos ir pasireikš terapiniame santykyje. Šiame santykyje jaučiant saugumą, galime atsigręžti į save, nusiimti kaukes, pajausti tikruosius savęs aspektus ir taip save pažinti bei skleisti, o vėliau ir pernešti tai į kitas gyvenimo situacijas. Kontaktas su terapeutu dialogo būdu yra būtent tai, kas klientui padeda sukurti ryšį su patirtimi ir išreikšti savo esybę. Terapeuto klausimai yra skirti plėsti savo patirties suvokimą, prisiimant atsakomybę ir plečiant pasirinkimų galimybes.

Psichoterapija dažnai tęsiasi gan ilgai. Savęs bei savo gyvenimo transformacija yra tikriausiai reikšmingiausias siektinas pokytis, o tai kas reikšminga bei turi išliekamąjį poveikį, dažniausiai nėra lengva ar pigu. Kaip ir niekas negali per keletą dienų mūsų išmokinti kokio nors įgūdžio meistrystės, taip ir asmenybės augimas bei psichologiniai pokyčiai tikrai užtrunka daug laiko.

Terapijos trukmė yra labai individuali, bet simptomų pagerėjimas turėtų pradėti jaustis po 10-20 savaitinių susitikimų. Reikšmingas pokytis dažniausiai prasideda po 20 susitikimų, t.y. po maždaug šešių mėnesių. Kas lanko terapiją metus laiko mato ženklesnį pokytį, kas lanko dvejus metus – vėlgi dar ženklesnį. Ketveri metai dažnai atveria galimybę svariems asmenybės pokyčiams.

Pirmieji 20 susitikimų, analitinės psichologijos požiūriu yra viso labo kliento ir psichoterapeuto susipažinimas. Nes tiek laiko užtrunka, kad atsirastų abipusis pasitikėjimas, pradėtų vystytis ryšys, būtų parodyti giliau esantys skaudūs išgyvenimai ir jausmai. Tik po pilnos jūsų patirties istorijos išsakymo ir gali prasidėti tikroji terapija.