Kaip suprasti, ko jums reikia?
Ieškodami emocinės pagalbos dažnai susiduriame su painiava: kas yra kas? Kada kreiptis į psichologą, kada – į psichoterapeutą ar psichiatrą? O kaip išsirinkti terapijos kryptį? Šiame straipsnyje aiškiai paaiškinama, kuo skiriasi šios specialybės ir ką svarbu žinoti apie skirtingus terapijos būdus.
Skirtingos profesijos: kas ką daro?
Psichiatras – gydytojas, kuris gydo vaistais
Psichiatras – tai medicinos gydytojas, kuris specializuojasi psichikos sveikatos srityje. Jo darbas orientuotas į biologinius žmogaus sutrikimų pagrindus.
Psichiatras gali diagnozuoti psichikos sutrikimus (pvz., depresiją, nerimo sutrikimus, bipolinį sutrikimą ir kt.), skirti medikamentinį gydymą (vaistus simptomų palengvinimui ar stabilizavimui), rekomenduoti psichoterapiją kaip papildomą, ilgalaikį gydymo būdą.
Jei jaučiatės labai prislėgti, nevalgote, nemiegate ar patiriate sunkiai pakeliamų psichologinių simptomų, pirmasis žingsnis gali būti konsultacija su psichiatru.
Psichologas – specialistas, padedantis geriau suprasti save
Psichologas (psichologas-konsultantas, medicinos psichologas, klinikinis psichologas) yra baigęs psichologijos magistro studijas. Jis gali atlikti psichologinius testavimus, vesti konsultacijas, padėti geriau suprasti tam tikras gyvenimo situacijas, emocinius sunkumus, sprendimų dilemas.
Konsultacijos dažnai yra: trumpalaikės, orientuotos į konkrečias problemas ar sprendimus, apimančios palaikymą, įžvalgų pasiūlymą, emocinį išklausymą.
Psichologo konsultacijos gali būti puiki pradžia, jei jaučiate emocinį sunkumą, bet dar nežinote, ar reikalinga gilesnė terapija.
Psichoterapeutas – specialistas, dirbantis su vidiniais procesais
Psichoterapeuto kelias yra ilgas: po pagrindinio išsilavinimo (psichologijos, medicinos, socialinio darbo ar pan.) jis dar baigia 3–5 metų trukmės psichoterapijos studijas, praeina asmeninę terapiją (dažnai bent 4 metus), ir dirba prižiūrimas supervizorių.
Psichoterapeutas padeda:
- tyrinėti gilius emocinius procesus,
- keisti įsišaknijusius elgesio ir jausmų modelius,
- įsisąmoninti vaikystės įtaką dabartiniam gyvenimui,
- pasiekti ilgalaikių pokyčių asmenybėje.
Terapija padeda, kai pastebite pasikartojančias problemas santykiuose, vidinius konfliktus ar emocines reakcijas, kurių nepavyksta paaiškinti.
Kaip išsirinkti terapijos kryptį?
Psichoterapija – tai bendras terminas, apimantis skirtingas teorines kryptis, kurios siūlo skirtingus būdus pažinti ir keisti save. Štai kelios iš labiausiai paplitusių:
Psichodinaminė psichoterapija
Ši kryptis kilo iš Freudo psichoanalizės, bet yra pritaikyta šiuolaikinei psichoterapijai. Daug dėmesio skiriama:
- pasąmonės turiniui,
- ankstyvosios vaikystės patirčių įtakai,
- gynybiniams mechanizmams (pvz., neigimui, projekcijai),
- stiprioms emocijoms, kylančioms terapijos metu.
Terapija dažnai yra ilgalaikė, giluminė. Ji padeda suvokti, kodėl kartojame tuos pačius modelius, ir pamažu juos keisti.
Analitinė psichologija pagal C. G. Jungą
Jungo teorija išplečia psichodinaminės psichoterapijos lauką – čia svarbūs:
- ne tik asmeniniai, bet ir kolektyviniai pasąmonės sluoksniai (archetipai, mitai, simboliai),
- dvasingumas, sapnai, vaizduotė, kūryba, prasmė,
- asmenybės individuacija – kelionė link visybinio savęs pažinimo.
Terapijos tikslas įgalinti išsilaisvinimą iš kompleksų – pasikartojančių emocinių modelių, kurie schematiškai valdo mūsų elgesį, bei judėti link reikšmingų pokyčių.
Analitinės krypties terapeutas save laiko vedliu, padendančiu pažinti užsąmonę (pasąmonę), kuri žino geriausią kelią link gyjimo ir psichikos vientisumo.
Geštaltinė terapija
Geštaltas orientuotas į tai, kas vyksta dabar, o ne tai, kas įvyko anksčiau. Čia svarbu:
- būti sąmoningam savo kūno pojūčių, emocijų, minčių,
- tyrinėti, kaip elgiamės santykiuose – kaip reaguojame, nutylime, ginamės ar nutolstame,
- priimti ir išjausti savo patirtį be vertinimo.
Tai aktyvi, patyriminė terapija, kuri padeda atrasti gyvybingumą, tapatybę ir gebėjimą pasirūpinti savimi.
Humanistinė terapija
Humanistinės kryptys (pvz., pagal C. Rogersą) grindžiamos tikėjimu, kad:
- žmogus yra iš prigimties sveikas,
- kiekvienas turi potencialą augti, atsigauti, keistis,
- emociniai sunkumai kyla, kai atskiriame save nuo tikrųjų poreikių ar jausmų.
Terapijos metu kuriama šilta, saugi erdvė, kur žmogus gali tyrinėti save be spaudimo ar kritikos.
Egzistencinė terapija
Ši kryptis tiria universalius žmogaus klausimus: mirtį, vienatvę, laisvę, atsakomybę, prasmės ieškojimą. Terapijos metu keliamas klausimas: Kaip aš noriu gyventi? Ką man reiškia būti?
Tai padeda priartėti prie autentiško savęs, susitikti su egzistenciniu nerimu ir priimti gyvenimo trapumą.
Kas svarbiausia renkantis?
Nors teorinė kryptis suteikia struktūrą, pagrindinis terapijos veiksnys – ryšys su terapeutu. Tyrimai rodo, kad terapijos sėkmė labiausiai priklauso nuo:
- kliento ir terapeuto santykio kokybės,
- abipusio pasitikėjimo,
- emocinio saugumo ir supratimo.
Todėl nebūtina iš karto žinoti, kuri kryptis jums tinka – svarbiau rasti žmogų, su kuriuo jaučiatės matomas ir girdimas.
Kelias į psichologinį augimą nėra greitas, bet tai investicija į save, savo santykius ir gyvenimo pilnatvę.
Jei norite pradėti – pradėkite nuo mažo žingsnio. Pirmas pokalbis gali būti atspirties taškas į gilesnį savęs pažinimą.