Šiame straipsnyje rasite informacijos apie pagrindinius skirtumus tarp psichiatro, psichologo ir psichoterapeuto specialybių, apie skirtingas psichoterapijos kryptis bei kitus terapijos aspektus.
Kuo skiriasi psichiatras, psichologas, psichoterapeutas?
Psichiatras yra gydytojas, kuris į žmogaus psichikos sveikatą žvelgia iš biologinės pusės. Psichiatras diagnozuoja sutrikimus (pvz. depresija ar nerimas) ir išrašo vaistus jų simptomams stabilizuoti ir valdyti. Dažniausiai šalia tokio medikamentinio gydymo rekomenduojama lankyti ir psichoterapiją, kad dirbti ilgalaikėje perspektyvoje su sutrikimų priežastimis.
Psichologas-konsultantas yra baigęs magistro studijas ir gali atlikti mokslinius tyrimus, vertinimus bei teikti psichologines konsultacijas. Psichologinis konsultavimas yra dažnai susijęs su konkretaus trumpalaikio rezultato siekimu, geresniu susigaudymu išoriniuose įvykiuose, psichologui suteikiant palaikymo, išklausant ir padedant šiek tiek aiškiau matyti vykstančius dalykus.
Psichoterapeutas po turimo medicininio, psichologinio ar socialinio išsilavinimo yra praėjęs papildomas 3-4 metų trukmės podiplomines studijas, taip pat praėjęs savo asmeninę terapiją (bent 4 metų trukmės) ir dalyvavęs individualiose ir grupinėse supervizijose su kvalifikuotais specialistais dėl savo darbo praktikos.
Psichoterapeutas gydo pokalbiu. Darbas yra daugiau su vidiniu lygmeniu nei su išore, ir yra siekiama gilesnių, ilgalaikių asmenybės pokyčių, aiškesnio savęs vaizdo, patirties integracijos ar asmenybės transformacijos. Psichoterapeutas dirba su visomis psichologinėmis, psichosomatinėmis problemomis bei psichikos sutrikimais. Kai kurie terapeutai specializuojasi dirbdami su priklausomybių problemomis, valgymo sutrikimų, traumomis / PTSD ar kitais sunkumais.
Kaip pasirinkti psichoterapijos kryptį?
Psichoterapija yra bendras terminas, apimantis daugybę teorinių krypčių, pvz. psichodinaminė, analitinė, egzistencinė, humanistinė, geštaltinė, integratyvi ir kt.
Psichoterapijos kryptis nusako terapeuto filosofinį bei teorinį požiūrį ir pagrindinius principus, kurie nulemia gydymo procesą. Tačiau bendrai yra pripažįstama, jog būtent terapinis santykis tarp kliento ir terapeuto yra svarbiausias gydantis aspektas, o ne viena ar kita teorinė kryptis. Taip pat ir terapeuto asmenybė įtakoja terapinį procesą ir rezultatą.
Keletas pagrindinių krypčių:
Psichodinaminė psichoterapija, kilusi iš S. Froido psichoanalizės, yra ilgalaikis procesas, skirtas pažinti ankstyvąją patirtį ir perdirbti stiprias emocines reakcijas. Daugiausiai dėmesio skiriama asmeninei pasąmonei, joje slypintiems seksualiniams ir agresijos impulsams, gynybų prieš terapinį procesą atpažinimui ir įveikimui.
Analitinė psichologija pagal C.G. Jungą, tyrinėja ne tik asmeninius pasąmoninius, bet ir kolektyvinius ir archetipinius psichikos aspektus. Pripažįstama žmogaus psichikos visybė, simbolių, dvasingumo, kūrybiškumo reikšmingumas žmogaus gyvenime. Terapija siekia įgalinti žmogaus išsilaisvinimą iš kompleksų, kurie schematiškai valdo mūsų elgesį, bei padėti judėti link asmenybės transformacijos ir individuacijos. Analitinės krypties terapeutas save laiko vedliu per kliento pasąmonę, kurioje slypi nuorodos link psichikos visybės.
Geštaltinė terapija yra orientuotą į procesą, o ne turinį ar praeities analizę. Siekiama „čia ir dabar“ patyrimo, kad įsisąmoninti kaip mes elgiamės kontakte su kitu, kokius santykius kuriame. Pilnai patyrus savo būsenas bei savęs necenzūruojant, galima išjausti savo norus ir poreikius, judėti link aiškesnio tapatybės jausmo, išmokti patiems paremti save bei kurti prasmingesnius santykius.
Humanistinės psichoterapijos siekia žmogaus saviaktualizacijos ir pilnatvės, akcentuoja pozityviąją žmogaus prigimtį, t.y. žmogus gimsta sveikas, tačiau sau trukdo išstumdamas įvairius jausmus. Dėmesys skiriamas saugiam savęs tyrinėjimui, savo asmenybės dalių atpažinimui, įsisąmoninimui.
Egzistencinė psichoterapija akcentuoja universalius žmogaus būties aspektus, kaip kad mirtis, laisvė, atsakomybė, praradimas, vienišumas, kančia, beprasmybė. Siekiama geriau suprasti savo pačių būties aspektus, kylantį nerimą, suvokti galimybes, ieškoti kūrybiškumo, prasmės, atsakomybės, laisvės pasirinkti.
Kuo gali padėti psichoterapija?
Terapija yra daugiasluoksnė gydymo ir asmeninio augimo priemonė, paremta pokalbiu, kuri suteikia galimybę:
- kalbėtis apie tai kas yra svarbu šiuo metu;
- tyrinėti kylančias mintis ir jausmus;
- išspręsti vidinius konfliktus;
- labiau pažinti save;
- pagerinti savivertę;
- pagerinti santykius su kitais;
- atrasti vidinių resursų susitvarkyti su iškilusiomis problemomis ir sutrikimais — nerimu, stresu, miego sutrikimais, depresija ar kitais sunkumais;
- pereiti svarbiausius gyvenimo iššūkius ir traumines patirtis.
Tačiau dažnai būna, jog nėra konkrečių sunkumų, ir tiesiog norisi atrasti gyvenimo kryptį ir prasmę – psichoterapija tuomet suteikia saugią erdvę augti dvasiškai ir emociškai. Sau padėti įmanoma iki tam tikros ribos, tačiau pilnai augti ir tobulėti galime tik palaikančiame santykyje su kitu žmogumi.
Terapinės technikos
Tai specifinės strategijos ir intervencijos, kurios skatina psichologinį gijimą ir emocinį augimą. Keletas iš jų:
Sapnų analizė – nuo pat psichoterapijos atsiradimo pradžios, sapnai vis dar yra patikimiausias būdas pažinti pasąmonę. Simbolinė sapnų kalba interpretuojama siekiant įsisąmoninti vidinius konfliktus, norus, poreikius, bei pamatyti, kokio augimo link veda kylančios problemos ir ko reikia joms išspręsti.
Smėlio dėžės terapija – dirbama su figūrėlėmis, kurios atspindi realaus pasaulio elementus. Klientas yra kviečiamas pavaizduoti jomis savo būseną ir jausmus nedidelėje smėlio dėžėje. Ši neverbalinė forma leidžia prieiti prie vidinio simbolinio pasaulio bei prie savo vidinio vaiko ir vidinės kančios.
Meno terapija – remiasi kūrybine išraiška per įvairias formas kaip piešimas, tapymas, lipdymas, muzika, teatras, judesys, kurių pagalba siekiama atrasti ryšį su vidiniais aspektais ir įveikti vidinius konfliktus.
Be išvardintų technikų, egzistuoja ir įvairūs aktyvios vaizduotės pratimai, darbas su vidinėmis figūromis, somatiniai pratimai bei daugybė kitų terapijos būdų ir technikų.
Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir kaip pastebėjo C.G. Jungas, terapeutas turėtų turėti kiekvienam klientui atskirą metodą ir techniką, o ne bandyti jo įspausti į teorinius rėmus – kas yra tinka vienam žmogui, nebūtinai bus tinkama kitam.
Terapinio darbo formos
Individuali terapija išlieka pagrindiniu būdu pasiekti giliausių pokyčių. Taip pat yra tokios formos kaip grupinė terapija (dirbama 5-10 žmonių grupėje), porų terapija (dirbama su poromis), šeimos terapija (dirbama su visa šeima).
Taip pat terapija gali vykti asmeniškai kabinete arba nuotoliniu būdu (videokonsultacijų pagalba).
Terapinis kontraktas
Kad terapinis procesas būtų saugus, o terapija būtų sėkminga, yra keletas svarbių elementų, be kurių terapinis darbas nėra įmanomas: konfidencialumas, tinkamos ribos, besąlygiškas kliento priėmimas, kliento įsipareigojimas darbui ir atvirumas. Dažniausiai terapija reikalauja nuolatinio įsipareigojimo, susitinkant 50 min. trukmės konsultacijai kiekvieną savaitę.
Kaip pradėti psichoterapiją?
Pasirinkti žmogų, kuris jus lydės per jūsų gijimo ir augimo kelionę nėra paprasta. Tuo pačiu tai yra pasirinkimas ieškoti prasmės savajai kančiai ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimo kūrimą.
Tam tikrais gyvenimo atvejais yra svarbu tiesiog imtis pirmojo žingsnio ir apsilankyti, ten, kur yra galimybė – psichoterapeutą susiradus asmeniškai arba per rekomendacijas. Kitais atvejais galite labiau pasidomėti ir apsvarstyti, paklausiant savęs:
- kokia psichoterapijos kryptis jums labiausiai rezonuoja?
- ar jausitės jaukiau dirbdami su terapeutu vyru ar su moterimi?
- ar norite aktyvaus ir direktyvaus terapeuto, ar suteikiančio daugiau erdvės jums?
- kiek esate pasiruošę investuoti laiko, pinigų, energijos ir emocinio įsitraukimo?
C.G. Jungas yra pasakęs, kad „kiekvieno žmogaus gyvenime esti potencialas; jei šis potencialas neišpildomas, tas gyvenimas nueina veltui“. Tinkamas psichoterapeutas bei tinkamas jūsų paties pasiryžimas gali suteikti galimybę atrasti ir išpildyti savo gyvenimo potencialą.