Šiame straipsnyje rasite informacijos apie pagrindinius skirtumus tarp psichiatro, psichologo ir psichoterapeuto specialybių, apie skirtingas psichoterapijos kryptis bei kitus terapijos aspektus.
Kuo skiriasi psichologas, psichoterapeutas, psichiatras?
Psichiatras yra gydytojas, kuris į žmogaus psichikos sveikatą žvelgia iš biologinės pusės. Psichiatras diagnozuoja sutrikimus (pvz. depresija ar nerimas) ir išrašo vaistus jų simptomams stabilizuoti ir valdyti. Dažniausiai šalia tokio medikamentinio gydymo rekomenduojama lankyti ir psichoterapiją, kad dirbti ilgalaikėje perspektyvoje su sutrikimų priežastimis.
Psichologas-konsultantas yra baigęs magistro studijas ir gali atlikti mokslinius tyrimus, vertinimus bei teikti psichologines konsultacijas. Psichologinis konsultavimas yra dažnai susijęs su konkretaus trumpalaikio rezultato siekimu, geresniu susigaudymu išoriniuose įvykiuose, psichologui suteikiant palaikymo, išklausant ir padedant šiek tiek aiškiau matyti vykstančius dalykus.
Psichoterapeutas po turimo medicininio, psichologinio ar socialinio išsilavinimo yra praėjęs papildomas 3-4 metų trukmės podiplomines studijas, taip pat praėjęs savo asmeninę terapiją (bent 4 metų trukmės) ir dalyvavęs individualiose ir grupinėse supervizijose su kvalifikuotais specialistais dėl savo darbo praktikos.
Psichoterapeutas gydo pokalbiu. Darbas yra daugiau su vidiniu lygmeniu nei su išore, ir yra siekiama gilesnių, ilgalaikių asmenybės pokyčių, aiškesnio savęs vaizdo, patirties integracijos ar asmenybės transformacijos. Psichoterapeutas dirba su visomis psichologinėmis, psichosomatinėmis problemomis bei psichikos sutrikimais. Kai kurie terapeutai specializuojasi dirbdami su priklausomybių problemomis, valgymo sutrikimų, traumomis / PTSD ar kitais sunkumais.
Kaip pasirinkti psichoterapijos kryptį?
Psichoterapija yra bendras terminas, apimantis daugybę teorinių krypčių, pvz. psichodinaminė, analitinė, egzistencinė, humanistinė, geštaltinė, integratyvi ir kt.
Psichoterapijos kryptis nusako terapeuto filosofinį bei teorinį požiūrį ir pagrindinius principus, kurie nulemia gydymo procesą. Tačiau bendrai yra pripažįstama, jog būtent terapinis santykis tarp kliento ir terapeuto yra svarbiausias gydantis aspektas, o ne viena ar kita teorinė kryptis. Taip pat ir terapeuto asmenybė įtakoja terapinį procesą ir rezultatą.
Keletas pagrindinių krypčių:
Psichodinaminė psichoterapija, kilusi iš S. Froido psichoanalizės, yra ilgalaikis procesas, skirtas pažinti ankstyvąją patirtį ir perdirbti stiprias emocines reakcijas. Daugiausiai dėmesio skiriama asmeninei pasąmonei, joje slypintiems seksualiniams ir agresijos impulsams, gynybų prieš terapinį procesą atpažinimui ir įveikimui.
Analitinė psichologija pagal C.G. Jungą, tyrinėja ne tik asmeninius pasąmoninius, bet ir kolektyvinius ir archetipinius psichikos aspektus. Pripažįstama žmogaus psichikos visybė, simbolių, dvasingumo, kūrybiškumo reikšmingumas žmogaus gyvenime. Terapija siekia įgalinti žmogaus išsilaisvinimą iš kompleksų, kurie schematiškai valdo mūsų elgesį, bei padėti judėti link asmenybės transformacijos ir individuacijos. Analitinės krypties terapeutas save laiko vedliu per kliento pasąmonę, kurioje slypi nuorodos link psichikos visybės.
Geštaltinė terapija yra orientuotą į procesą, o ne turinį ar praeities analizę. Siekiama „čia ir dabar“ patyrimo, kad įsisąmoninti kaip mes elgiamės kontakte su kitu, kokius santykius kuriame. Pilnai patyrus savo būsenas bei savęs necenzūruojant, galima išjausti savo norus ir poreikius, judėti link aiškesnio tapatybės jausmo, išmokti patiems paremti save bei kurti prasmingesnius santykius.
Humanistinės psichoterapijos siekia žmogaus saviaktualizacijos ir pilnatvės, akcentuoja pozityviąją žmogaus prigimtį, t.y. žmogus gimsta sveikas, tačiau sau trukdo išstumdamas įvairius jausmus. Dėmesys skiriamas saugiam savęs tyrinėjimui, savo asmenybės dalių atpažinimui, įsisąmoninimui.
Egzistencinė psichoterapija akcentuoja universalius žmogaus būties aspektus, kaip kad mirtis, laisvė, atsakomybė, praradimas, vienišumas, kančia, beprasmybė. Siekiama geriau suprasti savo pačių būties aspektus, kylantį nerimą, suvokti galimybes, ieškoti kūrybiškumo, prasmės, atsakomybės, laisvės pasirinkti.